mekečiuoti

mekečiúoti, -iúoja, -iãvo 1. žr. mekčioti 1: Blogai kalba, per daug mekečiúoja Kb. Mekečiúoja ir mekečiúoja kap ožys Kb. 2. tr., intr. niekus kalbėti, plepėti: Bobos, susėdę an pasvirnės, i mekečiúoja niekus Prng.